Tikime, kad Lietuva gali būti šalis su kokybiškiausiai skaitmenizuotomis viešojo sektoriaus paslaugomis.
Vyriausybėje dirbame jau virš poros metų, turime skirtingas kompetencijas, atstovaujame skirtingas institucijas, tačiau turime vieną bendrą tikslą – sutvarkyti mūsų šalies IT valdymą. Iki šiol kiekvienoje institucijoje skaitmenizavimo projektai vyko atskirai, jų niekas nejungė, tai reiškė, kad buvo daromos tos pačios klaidos ir iš jų retai pasimokydavome.
Norime tą keisti – IT projektų valdymas turi vykti centralizuotai ir standartizuotai, sistemos turi jungtis tarpusavyje.
Veikiame kaip startuolis valstybės viduje, todėl pasidalinsime su jumis kas mes tokie ir ties kokiais iššūkiais dirbame. Bet apie viską nuo pradžių.
Dabar valstybė investuoja šimtus milijonų į IT sistemas ir beveik nieko – į žmones. Tą keičiame – pirmiausia investuojame į komandą ir tik po to į IT sistemas.
Kodėl dauguma valstybių susiduria su tokiomis pačiomis problemomis? Nes jų neišspręsi pinigų kiekiu, atvirkščiai – daugiau pinigų sukuria daugiau problemų. Tik atėję entuziastai gali sukurti galimybę tolimesniam sisteminiam pokyčiui.
Tikime, kad kiekviena IS privalo turėti IT product owner’į ir komandą, kuri turėtų aiškią sistemos viziją ir užtikrintų jos įgyvendinimą – tai išspręstų daugumą minėtų problemų. Užtikrinus centralizuotą projektų vadovų komandos darbą ir projektų kuravimą, IT išsivystymo lygį pakeltume į naujas aukštumas.
Aplinkos ministerija buvo pilotinė ministerija, kurioje įgyvendinome šiuos pokyčius. Rezultatai akivaizdžiai rodė, kad tai veikia ir šiuos pokyčius vyriausybė pasiūlė plėsti po kitas ministerijas. Tą dabar darome per LRV kanceliarijos Valdysenos departamentą, kurio dalimi tapo mūsų komanda.
Šiuo metu valstybėje IT sistemų kūrimas vykdomas labai lėtai ir brangiai. Vyksta atskirais etapais (investicinio projekto paruošimas, techninės specifikacijos paruošimas, sistemos programavimas), už kuriuos atsako ne institucija, bet skirtingi rangovai. Ir finale, labai dažnai nepavykus sukurti sistemos, dėl daugybės skirtingų rangovų bei atsakomybių jiems permetimo, kaltų natūraliai nelieka. Reikia sąžiningai pripažinti, kad nemažai daliai institucijų tai tinka, nes šiuo atveju jos neatsako už rezultatą.
Labai dažnai poreikiai IT projektams kyla atskiruose padaliniuose, kurie nemato bendro ministerijų poreikių paveikslo ir tokiu būdu sprendžiama tik vieno padalinio problema. Nematant bendro paveikslo, pati sistema gali buti ribotų galimybių, arba dubliuoti kitas sistemas.
Už kuriamą sistemą dažniausiai būna atsakingas kažkuris veiklos žmogus, kuriam sistemos sukūrimas yra viena iš daugelio atsakomybių ir tikrai ne pagrindinė.
Sistemų kainą augina tai, kad specifikuojant jos poreikius, konsultantai jų nestabdo, todėl tai išpučia reikalavimus. Tada pirkimas organizuojamas pilna apimtimi pagal tai, kas parašyta techninėje specifikacijoje, nors daug dalykų dar nėra aiškūs. Tai sukuria didelę riziką vertinant sistemos sukūrimo kaštus, todėl rangovai norėdami apsidrausti, juos stipriai pakelia. Sistemos kūrimo metu, daugelyje vietų pasimato kur buvo nepataikyta, tačiau galimybės pokyčiams beveik nelieka.
Mūsų tikslas yra pakeisti patį sistemų sukūrimo modelį iš esmės. Pradėti nuo MVP (minimum viable product) kūrimo, skiriant nedaug lėšų, pirmame etape paleidžiant tik tai kas būtina. Tikslas yra kuo greičiau sukurti ir išbandyti ar tai veikia. Jei tai veikia, skirti lėšų tolimesniam vystymui.
Mūsų darbo eiga atrodo taip:
Čia surašytos sistemos ties kuriomis dirba mūsų komandos. Neturime ko slėpti, dirbame skaidriai ir atvirai. Jei turite klausimų, pastabų, pasiūlymų backlogui ar norite sužinoti daugiau apie konkrečią sistemą – rašykite per LinkedIn nuorodą projekto vadovei(-ui).
Tai buvo projektas, kurio visi vengė. Pažvelgėme į jį kitaip – prisijungė projektų vadovas, į komandą buvo įtrauktos gabiausios inspektorės, kurios realiai dirbo su sistema, taip pat prisijungė žmogus iš verslo. Peržiūrėjome specifikaciją, išsigryninome, panaikinome neaiškias vietas ir finale viskas kainavo 1M EUR mažiau.
Praėjusiais metais našta verslui mažėjo keliais milijonais EUR. Šiuo metu toliau paprastiname funkcionalumą ir tempą stengiamės tik didinti.
Infostatyba pasižymėjo dažnu lūžinėjimu, lėtu veikimu ir perteklinėmis procedūromis.
Šiuo metu stabilizavome jos veikimą panaudodami monitoringo sistemas, išsigryninome naudotojus, atlikus apklausas surinkome tobulinimo ir plėtros idėjas į backlog’ą, juos susiprioritetizavome ir pradėjome atnaujinimo darbus. Tobulinami konsultavimo bei naudotojų mokymų procesai, atveriami sistemos duomenys.
Medžioklės, įžuvinimo, verslinės žvejybos priežiūra vyko popieriuje, saugomų rūšių stebėjimas buvo labai nepatogus, duomenys neprieinami, nors jie turėtų būti naudojami kitose sistemose.
Šiuo metu suskaitmenizavome šiuos procesus ir duomenų mainus tarp jų. Sistemų atvirumas leidžia į kontrolę ir priežiūrą įtraukti visuomenę, o inspektorius nukreipti kitų problemų sprendimui.
Projektui baigiantis, liko sutaupyta apie 20% projektui skirtų lėšų.
Plačiau – https://www.linkedin.com/pulse/ataskaita-akcininkams-biip-projektas-eimantas-norkunas
Ką radome?
Šiuo metu inspektoriai dirba su popieriaus lapu ir rašikliu, patikrinimo dokumentai nugula užrakintuose stalčiuose, kai prireikia ataskaitų, informacijos surinkimas užtrunka savaitėmis. Visos šios problemos kyla dėl to, kad departamente nėra informacinės sistemos.
Anksčiau buvo AAKIS (aplinkos apsaugos kontrolės informacinė sistema), tačiau keičiantis AAD struktūrai nebuvo galimybės pritaikyti AAKIS prie pokyčių. Todėl ši sistema tapo pasenusi ir nenaudojama. Tai padarė neigiamą įtaką departamento darbuotojų požiūriui į IT.
Tačiau entuziastų, kurie matė informacinės sistemos turėjimo prasmę, liko. Jie padėjo mums susidėlioti sistemos reikalavimus ir judėti skaitmenizacijos link – nekartojant praeityje padarytų klaidų.
Ką padarėme?
Bendradarbiaujant su veiklos žmonėmis per 1 metus laiko sukūrėme nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. gamyboje veikiančią sistemą.
Kodėl tai svarbu?
AADIS siekia modernizuoti ir automatizuoti aplinkos apsaugos procesus, sudėtingą dokumentaciją sistemos pagalba atlikti paprastai. Tai leistų inspektoriams sutelkti dėmesį į tai, ką jie moka labiausiai – užtikrinti aplinkosaugos kontrolę ir garantuoti visuomenei aukšto lygio aplinkosaugos standartus.
AADIS siekia suteikti inspektoriams prieigą prie ankstesnių patikrinimų duomenų, įgalinant juos bendradarbiauti ir užtikrinti sistemingą aplinkosaugos kontrolę.
AADIS siekia padėti efektyviai sekti aplinkos apsaugos pažeidimus, jų šaltinius ir poveikį aplinkai, orientuojant kontrolę į labiausiai rizikingus objektus pasitelkiant ne tik AAD, bet ir kitų institucijų informaciją.
AADIS siekia palengvinti aplinkosaugos informacijos dalinimąsi su visuomene.
Sistema, kurioje mūsų verslas turi suvesti daugybę su taršos stebėjimu susijusių duomenų. Dabar ruošiame investicinį projektą, tačiau tą darome kitaip nei įprasta – esame atlikę visus namų darbus, žinome ko norime ir ko reikia. Pradedame pokyčius su aiškiu tikslu – kuo labiau sumažinti naštą mūsų verslui.
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams, paslaugų teikėjams ir valstybinėms įstaigoms prižiūrėti ir rūpintis neleidyminių (individualių) nuotekų tvarkymu.
Ką radome atėjus į projektą
Kas vyko
Kas toliau
Pagrindinė problema, su kuria susiduria Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai, išduodantys kirtimą leidžiančius dokumentus – nėra galimybės visos reikiamos informacijos matyti vienoje vietoje. Paklausus veiklos žmonių, ką reikėtų išspręsti, jie prašė, jog žemėlapių masteliai būtų suvienodinti, kad juos atspausdinus ir uždėjus ant lango stiklo žemėlapiai sutaptų. Dabar viskas vyksta rankiniu būdu, todėl matyti tikslias kirtimų vietas yra labai sudėtinga arba net neįmanoma, taip pat didėja korupcijos rizika.
Kuriama Leidimų kirsti mišką programinė įranga (LKMP) spręs šias problemas.
Visgi atėję į projektą radome labai detaliai ir gana neteisingai parašytą techninę specifikaciją, kurioje nurodytiems darbams pirkti buvo skirta daugiau nei 95% viešojo pirkimo lėšų, o užsakovas buvo be atsakingo už projektą žmogaus iš savo pusės.
Projektas jau yra testavimo stadijoje. Jį baigus duomenys iš visų reikiamų žemėlapių sluoksnių LKMP bus pateikiami vienoje vietoje, derinimas su išorės institucijomis vyks per sistemą, o kai kurie kirtimą leidžiantys dokumentai bus išduodami automatiškai.
Sistema skirta išduoti daugumą aplinkos apsaugos srities leidimų, tame tarpe ir vienus populiariausių – žvejybos. Iki šiol ji neturėjo atsakingo asmens, nes jos veikla lietė nemažai institucijų ir nebuvo aišku kas turi būti atsakingas. Dabar tą pakeitėmė, dėliojame prioritetus, užduotis ir neužilgo galėsime džiaugtis supaprastėjusia leidimų išdavimo tvarka.
Inovacijų Agentūros užduotis efektyviai investuoti lėšas į mūsų šalies įmones, taip padedant joms augti, užkariauti naujas rinkas ir tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. Norint tai pasiekti ir nesukurti perteklinės naštos, reikia teisingai skaitmenizuoti viduje ir išorėje veikiančius procesus. Su tokia užduotimi ir dirbame.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo įvairių subjektų kontrolę (ūkinių gyvūnų, augintinių, pašarų, vaistų, maisto gamybos, prekybos, viešojo maitinimo subjektų ir kt.). Didžiajai daliai subjektų kontrolei tarnyba neturi IS, tik eilę registrų, kurie neturi tarpusavio sąsajų. Duomenys iš vienų registrų į kitus suvedami rankiniu būdu, kas sąlygoja klaidas ir netikslius duomenis. Šiai dienai Lietuvos gyventojams nėra galimybės lengvai ir greitai pateikti prašymus bei gauti įvairius leidimus (veiklai vykdyti, eksportuoti gyvūnus ar maistą ir kt.). Iš Europos institucijų ateina vis daugiau naujų poreikių teikti duomenis, bet to padaryti nėra galimybių dėl to, kad tarnyba tiesiog neturi šiuolaikinių IS. Tarnybos darbuotojų kompiuteriniam raštingumui taip pat reikalinga skubi pagalba.
Projekto tikslas nėra vien tik skaitmenizuoti ar automatizuoti tarnybos veiklas. Vyksta pagrindinių veiklos procesų peržiūra ir čia IT galimybės bus kertinės reikalingiems pokyčiams įgyvendinti. Pirmųjų vykdomų projektų įgyvendinimas planuojamas dar šiais metais (sertifikavimo bei skubių pranešimų sistemų modernizavimas; geriamojo vandens rodiklių deklaravimo sistemos sukūrimas). Įgyvendintų projektų sėkmė padiktuos būsimą kryptį dėl sistemų konsolidavimo ir tolimesnio veiklų skaitmenizavimo.
Sistema kuriama SSVA – Statybų Sektoriaus Vystymo Agentūrai – padės ne tik statybų specialistams bei rangovams, bet ir visai visuomenei efektyviai naudotis agentūros teikiamomis paslaugomis.
SSVIS leidžia specialistams ir įmonių atstovams ne tik lengvai pateikti prašymus kvalifikacinių atestatų išdavimui, keitimui ar plėtimui, bet ir patogiai sekti jų nagrinėjimo eigą. Sistema suteikia galimybę registruotis į egzaminus ir stebėti, kiek mokymo valandų dar reikia išklausyti, norint atitikti STR keliamus reikalavimus. Viskas vyksta greitai, sklandžiai ir be popierinių dokumentų.
Mūsų kuriamas SSVIS išsiskiria intuityvia vartotojo sąsaja ir patogiu klasifikatorių naudojimu renkantis atestato turinį. Tai reiškia, kad Jūs galite greitai ir lengvai rasti reikiamą informaciją bei paslaugas, o tai sutaupo Jūsų brangų laiką. Be to, mažiname popierinių dokumentų naudojimą, taip prisidedame prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo ir skatiname skaitmeninės statybos plėtrą.
Projekto tikslas
Centralizuotai rinkti ir kaupti duomenis apie pastatus Lietuvoje. Projekto metu surinkti duomenys bus naudojami pastatų rizikos vertinimui, duomenų analizei, renovacijos prioritetų nustatymui bei sudarys sąlygas valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus susijusius su pastatų renovacija bei pastatų energetinio efektyvumo gerinimu.
Dabartinė situacija
Projekto metu siekiama sukurti IS, kuri leis:
Daromi darbai
Ruošiama techninė specifikacija dėl Pastatų rizikos vertinimo metodikos bei Pastatų renovacijos skatinimui skirtų priemonių taikymo veiklos ir Pastatų būklės vertinimo modelių parengimo paslaugos pirkimo.
E.turisto sistemos kūrimas užtruko, todėl padedame paleisti papildomus modulius. Sistema supaprastins turizmo objektų duomenų teikimą valstybei iš savivaldybių, tuo pačiu gausime tikslesnius duomenis ir galėsime priimti tikslesnius sprendimus dėl turizmo plėtros šalyje.
Valstybinėje Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje atradome procesų, suformuotų prieš gerą dešimtmetį, nesuderinamų su naujomis sistemomis, ribotų galimybių, turinčių nemažai saugumo spragų.
Ką šiuo metu darome?
Suformuota nauja VVTAT IT komanda kuri ne tik planuoja, bet ir sparčiai vykdo VVTAT IS atnaujinimo bei restruktūrizavimo darbus, tai apima senų (EOL) serverių keitimus, debesijos sprendimų integracija keičiant senus failų dalinimosi procesus, APPS’ų integracija optimizuojant kasdieninius, kur kas daugiau kainuojančius “rankinius procesus”, taipogi keliant saugumo kartelę įmonės sistemose. Kuriama ir diegiama veiklos valdymo sistema (rodiklių stebėsena, procesų peržiūra, susirinkimų tinklelis, idėjų registravimo platforma, x-matrica, vizualus informacijos valdymas), leidžianti efektyviau organizuoti tarnybos veiklą, gerinti vykdomų funkcijų kokybę.
Turime tikslą susirinkti pirminius išeities kodus ir dalį aplikacijų vystyti iš vidinių resursų. Dabar programinio kodo neturėjimas suriša su vienu tiekėju ir lėtina pokyčius.
Vienas iš projektų – VTIS (Vartotojų teisių informacinė sistema) – viena iš pagrindinių įstaigos naudojamų programų, tiesianti visokeriopą pagalbos ranką vartotojui, ginant jo teises bei interesus. Atėjus ir pradėjus darbuotis sistema itin dažnai lūžinėjo, buvo nepasiekiama vartotojui bei darbuotojui, taip temdant pasitikėjimą tiek pačia įstaiga, tiek IT raštingumu. Identifikavome nemažai dirgiklių, kurie buvo dažno programos nepasiekiamumo priežastimi, toliau ją tobuliname, automatizuojame sistemą, mažiname rankinius procesus, dirbame prie stabilios sistemos.
Kadangi keičiame nemažai vidinių procesų, sprendimai adaptuojami palaipsniui, apmokant darbuotojus pažangių inovacijų, bei paliekant pakankamai laiko vidinei adaptacijai.
Sveikatos ministerija inicijavo projektą, kurio tikslas suteikti tam tikroms pacientų grupėms valstybinę pavėžėjimo paslaugą. Sistema turėjo startuoti rugpjūčio 1 d., tačiau birželio 1 d. neįvykus pirkimui atsirado didelė rizika, kad informacinė sistema, skirta sujungti pavėžėjus ir pacientus, nebus sukurta.
Prie projekto prisijungė mūsų komanda, per porą mėnesių parengėme aplikaciją, kuri užtikrina gyventojų registraciją pavėžėjimo paslaugoms, pavėžėjų administravimą bei pačių pavėžėjimų vykdymą. Kadangi tai yra pilotinis, visiškai naujos paslaugos šalyje projektas, nuolatos atnaujiname sukurtas aplikacijas pagal projekto koordinatorių ir partnerių pastabas.
Pagrindinis sukurto produkto tikslas – ištestuoti ir pilnai pasirengti nacionaliniam pavėžėjimo startui 2024 m. liepos 1 d., kad tuo metu pavėžėjimo modelis šalyje startuotų kaip įmanoma sklandžiau.
Daugiau nei 5 metus buvo siekiama pakeisti vėžio prevencinių programų organizavimą Lietuvoje ir pereiti nuo decentralizuoto gyventojų kvietimo pasitikrinti, kai tai atlieka asmens šeimos gydytojas, prie centralizuoto kvietimo – kai už gyventojo pakvietimą yra atsakingas paskirtas koordinavimo centras.
Toks modelis iš esmės keičia valstybės požiūrį į sveikatos apsaugą – remiantis duomenimis Lietuvos gyventojai, patenkantys į rizikos grupes, bus proaktyviai kviečiami sudalyvauti prevencinėse programose.
Mūsų komanda sudarė galimybes pradėti pilotuoti šį modelį, naudojantis Palantir Foundry įrankiu sukurta aplikacija, kuris leis nuo šių metų pabaigos pakviesti išsitirti moteris dėl gimdos kaklelio vėžio. Artimiausiu metu siekiame sukurti sąlygas šį mūsų sukurtą įrankį naudoti ir storosios žarnos bei krūties vėžio prevencinių programų organizavime.
git.gov.lt
Pamestas valstybės informacinių sistemų išeities kodas, priklausomybė nuo rangovo dėl išeities kodo neturėjimo ar negalėjimo pačiam atlikti diegimų. Ši priklausomybė mūsų šaliai ūkiui kainuoja dešimtis milijonų eurų.
Centralizuotas išeities kodo ir konfigūracijų valdymas leistų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rangovų, padidinti rangovų konkurenciją, bet ir užtikrintų kibernetinio saugumo gerųjų praktikų laikymąsi, standartizuotų programavimo praktikas ir pagerintų valstybės informacinių sistemų kokybę galutiniam vartotojui
Atviras kodas pagal nutylėjimą
Daugybė identiškų informacinių sistemos komponentų (pvz., VIISP prisijungimas) yra perrašomas kiekvieno rangovo daugybę kartų, potencialiems rangovams sunku identifikuoti projekto rizikas ir pasiūlyti konkurencingesnes kainas.
Turime tikslą, kad naujai kuriamas išeities kodas būtų atviras ir viešai prieinamas, o pasirinkta licencija leistų jį pakartotinai perpanaudoti. Jei tai neįmanoma, būtų pateiktas argumentuotas paaiškinimas kodėl to nebuvo galima padaryti.
Tai leistų pernaudoti kodą tarp skirtingų informacinių sistemų, paskatinti gerųjų praktikų dalijimąsį, padidinti rangovų konkurenciją dėl palaikymo, pakelti išeities kodo kokybę.
Matomi rezultatai: sparčiai atvėrinėjame projektus Aplinkos ministerijoje https://github.com/AplinkosMinisterija
Apie daugumos sistemų lūžimus sužinome arba iš žiniasklaidos arba iš vartotojų skundų. Turime tikslą standartizuoti jų monitorinimą. Dalies sistemų statusus galite jau matyti čia:
https://stebesena.planuojustatau.lt
Tai viena didžiausių mūsų turimų sistemų, legacy kodas, senas tiekėjas pasitraukė neperdavęs kodo, ilgą laiką nevyko darbai, nors poreikiai kaupėsi – skambėjo kaip didelis iššūkis.
Projekto apimtis – 58 įvairios su socialine parama susijusios paslaugos ir jų teikimas. Prašymų paslaugoms gauti pateikimas, jų vertinimas, išmokų apmokėjimas arba paslaugų įgyvendinimas bei apskaita. Sistema suteikia galimybę gauti teikiamą socialinę paramą (socialines išmokas ir kompensacijas, paramą mokiniams, įvairias socialines paslaugas, paslaugas neįgaliesiems, paslaugas vaikų teisių apsaugos srityje ir kt.). Sistema naudojasi virš 2500 įvairių institucijų. Paslaugas per šią sistemą gauna 600 000 gyventojų.
Rasta situacija.
Projektas prasidėjo 2018 metais.
Tik 2021 metų lapkritį pasirašyta sutartis su Diegėju. 2022 metų spalį pradėję darbus radome tik pradėtus daryti analizės darbus. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2023 metų gegužės.
Tuo pačiu buriame ir komandą viduje, kuri periims dalį programavimo darbų. Tai užtikrins ir reikiamas kompetencijas viduje ir atnaujinimų greitį, kurio dažnai prireikia.
Projekto įgyvendinimas vėluoja, esame kūrimo etape ir daliai paslaugų vykdoma bandomoji eksploatacija.
Ką radome?
Ką padarėme?
Tvarkau Lietuvą sistemoje matomas žemėlapis, jame lankytojai gali žymėti užterštas vietas gamtoje ir taip pat stebėti jau pažymėtų šiukšlių tvarkymo progresą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai įvertina pranešimo turinį ir imasi veiksmų išaiškinti šiukšlintojus ir užtikrinti, kad teritorija būtų sutvarkyta.
Įrankis padeda greitai ir tiksliai pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje. Aptikus didelius šiukšlių kiekius aplinkoje, gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją apie aptiktą užterštą teritoriją, pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją. Tokie duomenys pareigūnams padės įvertinti ir atrinkti rizikingiausias vietoves, pvz. veikiantys nelegalūs sąvartynai ar išmestos pavojingos atliekos (asbestas, automobilių tepalų filtrai, cheminių medžiagų talpos ir pan.), kur reikalingas operatyvus aplinkosaugininkų dėmesys.
Nuoroda – https://tvarkaulietuva.lt/
Problema
Už žmogiškuosius išteklius mūsų šalyje atsakingos kelios institucijos – VRM, VVA ir NBFC. NBFC turi 7 sistemas, skirtas DU skaičiavimui. Tarnautojų registre duomenys nėra patikimi. VVA sistemos senos, procesai nėra skirti vartotojų patirčiai pagerinti.
Centralizuoti buhalteriją naujai įkurtoje NBFC institucijoje buvo gera idėja. Problema, kad nebuvo investuota į IT sistemas. Dėl to turime didelę perkrovą procesuose, jų dubliavimasi, krūvą rankinio darbo.
Ką radome?
Stipriai vėlavome su startu. Projekto vertė buvo virš 10M EUR, tačiau jis neturėjo jam skirtos komandos, visiems tai buvo tik papildomas darbas. Taip sėkmingo projekto nepadarysi.
Dabartinė situacija
Buriame komandą, nagrinėjame poreikius, turime aiškų tikslą startuoti su kuo mažesne apimtimi, stebėti kas veikia ir tęsti tose vietose darbus.
Problema
Kiekvienai savivaldybei eilių į darželius ir mokyklas registracija palikta spręsti autonomiškai. Iš vienos problemos valstybė padarė 60. Dalis didesnių savivaldybių tą apsitvarkė, bet mažesnės paliktos vienos.
Sprendimas
Kuriame centralizuotą registracijos eilių į mokyklas ir darželius sistemą, kuria galės naudotis visose savivaldybėse gyvenantys tėvai. Mus konsultuoja Vilniaus miesto savivaldybės atsakingi žmonės, kurie turi didelę patirtį ir gali padėti sukurti gerą sprendimą visiems.
Organizuojame seminarus, pasakojame viešai, ką darome, kodėl darome, ką ir kaip keičiame. Čia galite pasižiūrėti mūsų paskutinį seminarą – https://www.youtube.com/live/KEx4a8cn1Jo. Taip stengiamės atkreipti valstybės institucijų dėmesį ir paskatinti kreiptis į mus pagalbos. Visų iš karto neišgelbėsime, turime ribotus resursus, todėl koncentruojamės tik į norinčius pagalbos. Nes pokytis įmanomas tik esant norui vadovybėje.
Kaip jau minėjome – tikslas, kad kiekviena sistema turėtų atsakingą asmenį. Jam atsiradus, buriame komandą iš esamų specialistų toje institucijoje, kurie rodo norą prisidėti prie pokyčio. Jei reikia, į pagalbą visada gali ateiti kitų komandų nariai. Tai puikus šansas padirbėti šaliai ir įgyti naujų kompetencijų.
Atskirai mes esame vienas lašas. Kartu mes esame vandenynas – Ryunsoke Satoro.